Kvepalai – tai daugiau nei tiesiog malonus kvapas. Jie pasakoja istorijas, atskleidžia asmenybę ir slepia neįtikėtinus faktus iš praeities! Nuo seniausių laikų iki šių dienų kvapų pasaulis yra kupinas paslapčių ir įdomybių, kurių daugelis net neįtaria.
Štai 8 įdomūs faktai apie kvepalus:
Ar žinojote, kad kiekvienas žmogus yra pajėgus užuosti net 10 000 skirtingų kvapų? Tai reiškia, kad mūsų uoslė yra daug galingesnė, nei dažnai manome. Neįprastai didelis jautrumas kvapams vadinamas - hiperosmija.
Vyriški ir moteriški kvepalai? Tai tik marketingo triukas! Iš tikrųjų kvepalai niekada neturėjo lyties, o jų skirstymas atsirado tik dėl komercinių priežasčių. Nišiniai kvepalai dažniausiai yra unisex, nes kvapas – tai ne taisyklė, o jausmas, kurį kiekvienas interpretuoja savaip.
Masiniai prekių ženklai siekia didesnio pardavimų kiekio, tačiau nišiniai kvapų namai koncentruojasi į kokybę. Jų tikslas – turėti unikalius parfumerius, kurie kurtų autentiškas, nepriklausomas kvapų kompozicijas.
Daugelis iš mūsų turi įprotį trinti riešus po kvėpinimosi, tačiau tai – giliai įsišaknijęs mitas! Trindami riešus, mes ardome kvapo molekules, todėl kvepalai gali pasikeisti ir išsilaikyti trumpiau. Jei norite išsaugoti kvapo tikrumą, tiesiog leiskite jam natūraliai išdžiūti ant odos.
35% moterų pripažįsta, kad naudoja vyriškus kvepalus. Tai dar kartą įrodo, kad kvapas neturi lyties! Medienos, odos, prieskonių natos, anksčiau laikytos labiau vyriškomis, dabar tampa vis populiaresnės tarp moterų.
2004 m. Kipre buvo atrasta seniausia pasaulyje kvepalų gamykla, kurios griuvėsiai yra net 4000 metų senumo! Tai rodo, kad žmonės kvapais mėgavosi jau tūkstantmečius, o parfumerijos menas buvo išvystytas dar gerokai prieš mūsų laikus.
Daugelis parfumerijos meistrų šiandien yra vyrai, tačiau pirmasis žinomas parfumeris istorijoje buvo moteris! Jos vardas – Tapputi, ji gyveno Mesopotamijoje daugiau nei prieš 3000 metų.
Iki XVIII a. daugelis parfumerių dirbo dvigubą darbą – dieną jie kurdavo kvapus, o naktį... tapdavo nebaudžiamais žudikais. Kai kurie iš jų savo aromatus skiesdavo arsenu ar cianidu, kad sukurtų mirtinus nuodus. Laimei, ši „tradicija“ jau seniai liko tik istorijoje.